- krypčioti
- krýpčioti, -ioja, -iojo 1. intr. J nuolat krypti į šalis, krypuoti: Jo ūsai krypčiojo, rankos judėjo rš. | Išmuštose vėžėse ratai krypčiojo, girgždėjo, šokinėjo per akmenis, gruodą ir išlindusias šakas J.Marc. 2. tr. kraipyti, kraipinėti: Ne tu ponia, aš ponia, – pasakė Damulė, sustojusi prie slenksčio ir mėšlungiškai krypčiodama galvą vienon pusėn J.Balt. 3. intr. Skr eiti krypuojant.
Dictionary of the Lithuanian Language.